Magija, Dievo ir demonų vardai

Tetragramatonas finikiečių, aramėjų, ir hebrajų kalbomis
    Visa magija iš esmės yra pagrįsta tuo, jog garsas turi galią keisti ir manipuliuoti pasaulį. Tinkamai ištarus žodžius, išlaikant tinkamą tonaciją ar melodiją, žinant tikruosius daiktų, žmonių ar net dvasių bei dievų vardus, jais galima manipuliuoti. Tas slaptas vardas kurį ištartum leidžia manipuliuoti visa visata ir net anapusybe.
   Vienas iš magijos vardų aspektų yra tikro Dievo vardo žinojimas. Šį vardą bandė surasti ne vienas magijos adeptas, tačiau kolkas nesėkmingai. Štai pavyzdžiui Alisteris Kroulis, manė jog tikrasis Dievo vardas skamba šitaip: Notammargartet. Jis tiesiog perskaitė iš kitos pusės žodį Tetragrammaton, kuris žymėjo Dievo vardą JHVH. Pats tetragrammatonas graikiškai reiškia “keturios raidės”, o kadangi niekas iš esmės nežino kaip tiksliai reikia tarti JHVH, tai jį nuo seno vadino tiesiog keturiomis raidėmis. Pats tetragrammatonas susideda iš keturių hebrajiškų raidžių: yod, he, vau, he. Šiuo metu manoma jog greičiausiai šis vardas tariamas kaip Jahvė, nors anksčiau jį tardavo (o kai kurie ir dabar taria) Jahova, bet tai iš esmės neteisinga, nes tarimas “Jahova” atsirado po to kai vienas senovės biblistas katalikas laužė galvą kaip vis tik reikia tarti JHVH. Jis tiesiog paėmė tetragrammatoną ir į tarpus įdėjo kito dievo vardo, Adonai, balses, nes žydai rašo tik priebalses, balsių nerašo apskritai. Vardą Adonai, žydai taria skaitydami šventraštį, visur kur parašytas tetragrammatonas. Tad jei pas jus ateis Jahovos liudytojas ir bandys pasakyti, jog tikrasis Dievo vardas yra Jahova, jau žinosite ką jam atsakyti.
   Tetragrammatonas yra laikomas pačiu stipriausiu maginiu žodžiu (nors jo kilmė yra bažnytinė), tačiau kai kurie magijos adeptai mano jog už jį stipresnis yra Shemhamforash. Teigiama jog būtent šį žodį pavartojo Mozė perskirdamas Raudonają jūrą. Taigi, kaip Dievas kurdamas pasaulį tarė žodžius (magijos adeptai teigė, jog jis tarė tikruosius daiktų vardus), tai ir magas tardamas užkeikimą taria tikruosius vardus.
   Tiesa, įdomu tai jog demonų vardai irgi turi nemenką svarbą magijoje. Yra daug savarankiškų demonų vardų, kurie paprastai baigiasi galūne –el, kaip ir angelų vardai: Azazel (demonas santuokos priešas), Samael (mirties demonas), Gabriel (apreiškimo angelas). Galūnė –el yra nuoroda į tai jog demonai yra kilę iš angelų. Kiti demonų vardai, ypač tie kurie kilę ne judėjokrikščioniškos tradicijos neturi –el galūnės, pvz. Baal. Kiti demonų vardai daromi apverčiant Dievo vardus ir skaitant juos iš kitos pusės, tad stipriausiu demono vardu laikomas Evhaj, t.y. apvestas Jahvės vardas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą