 |
| Belzebubas (Kollenas de Plansi "Pragarų žodynas", 1863 m.) |
Tiek krikščionybėje, tiek judaizme, o taip pat ir įvairiose ezoteriniuose demonologijos tekstuose yra sutinkamas demono Belzebubo vardas (variacijos: Beelzebub, Belzebul, Beelzebul ir pan.). Šis vardas paprastai verčiamas kaip “musių valdovas” arba “mėšlo viešpats”. Biblijoje jis vartojamas dviem prasmėm:
1. Ekrono dievas, į kurio pranašą kreipėsi izraelitų karalius Ahazijas, norėdamas pasiteirauti ar pasveiks iš savo ligos (2 Kar 1,6);
2. Naujajame Testamente, jis kelis kartus minimas kaip demonų valdovas (Mt 10,25; Mt 12,22-24; Mk 3,22; Lk 11,15-19).
Tačiau su šiuo vardu nėra viskas taip paprasta. Ekrono dievybę į kurią kreipėsi Ahazijas buvo vadinamas Musių valdovu. Vardas Belzebubas sutinkamas iš esmės tik senuose sirų bei lotynų kalbos tekstuose, arba vėlesniuose tekstuose kitomis kalbomis, tačiau graikiškame originale naudojamas Beelzebul vardas. Tokia naujatestementinė vardo kilmė nėra iki galo aiški. Šis vardas minimas priekaištaujant Jėzui dėl jo veiklos (Mk 3,22; Lk 11,15-19).
Senajame Testamente žodis “zebul” yra taikomas apibrėžti Dievo buvimo vietai, t.y. šventovei arba dangaus šventovei. Pati demoniško vardo forma atsirado pridėjus dalį “beel”, kildinamo iš kanaaniečių dievybės Baalo vardo, kur Baalas buvo suvokiamas kaip visų dievų valdovas. Manoma, jog izraelitai apsigyvenę Kanaane perėmė kai kurias Baalo kulto formas. Tai normalus religinis fenomenas, kai yra perimamos kitų religijų formos, suteikiant joms naują prasmę.
Taigi vardo Beelzabul forma reiktų suvokti ne kaip “musių valdovas”, o kaip “namų, šeimos arba šventyklos viešpats”.
1. Ekrono dievas, į kurio pranašą kreipėsi izraelitų karalius Ahazijas, norėdamas pasiteirauti ar pasveiks iš savo ligos (2 Kar 1,6);
2. Naujajame Testamente, jis kelis kartus minimas kaip demonų valdovas (Mt 10,25; Mt 12,22-24; Mk 3,22; Lk 11,15-19).
Tačiau su šiuo vardu nėra viskas taip paprasta. Ekrono dievybę į kurią kreipėsi Ahazijas buvo vadinamas Musių valdovu. Vardas Belzebubas sutinkamas iš esmės tik senuose sirų bei lotynų kalbos tekstuose, arba vėlesniuose tekstuose kitomis kalbomis, tačiau graikiškame originale naudojamas Beelzebul vardas. Tokia naujatestementinė vardo kilmė nėra iki galo aiški. Šis vardas minimas priekaištaujant Jėzui dėl jo veiklos (Mk 3,22; Lk 11,15-19).
Senajame Testamente žodis “zebul” yra taikomas apibrėžti Dievo buvimo vietai, t.y. šventovei arba dangaus šventovei. Pati demoniško vardo forma atsirado pridėjus dalį “beel”, kildinamo iš kanaaniečių dievybės Baalo vardo, kur Baalas buvo suvokiamas kaip visų dievų valdovas. Manoma, jog izraelitai apsigyvenę Kanaane perėmė kai kurias Baalo kulto formas. Tai normalus religinis fenomenas, kai yra perimamos kitų religijų formos, suteikiant joms naują prasmę.
Taigi vardo Beelzabul forma reiktų suvokti ne kaip “musių valdovas”, o kaip “namų, šeimos arba šventyklos viešpats”.
Komentarai
Rašyti komentarą